tęsti

tę̃sti, -ia, -ė (-o Dbč, Pls) K, Rtr, Š, , NdŽ; SD113, SD28, R, , Sut, N, M, L 1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą tę̃sti KI156. Tę̃sia kirvio ašmenis 1. | impers.: Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa Trk. ^ Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai (virkščia, ankštis ir žirniai) LTR(Slk). | refl. L, Š, NdŽ, , Ktk: Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus Klt. Zacirka net tę̃sias, gardumas Klt. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? Svn. O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias Kp. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis . Net tę̃sias [vynas], kap likerius Ad. 2. tr. NdŽ, Ad suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia Sl. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia Kpč. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą] Asv. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo Jrk137. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią I.Simon. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą Šlčn. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk Rud. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut Grv. Kartas tęsiaũ (būriau) Lz. Tę̃sia zalatinę žuvį anas (ps.) Lz. Žuvį paregėj[o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria Kpč. | prk.: Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st Drsk. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok Drsk.siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.): [Drenažas] gerai tę̃sia [v]andenį Nmč. Anos (dėlės) tę̃sia kraują iš žmogaus Pls. Tenčius iš marių [v]andenį tę̃sia (flk.) LzŽ. | impers.: An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula LTR(Grv). 3. tr. Š, LzŽ traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą Upn. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan Švnč. Turėjau tę̃st tolyn ratus Šmn. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Sug. Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas Pls. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu Prn. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė Klt. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan LKT350(Švnč). Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos Lz. Tę̃sia tinklus And. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis] Btrm. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų Vp. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia Ktk. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą SI272. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme Vžns. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą BsPII294. Iš pečio duona reikia tę̃st Dv. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim Pls. Kraunam, kab arklys tę̃sia LKT401(Pls). Tę̃sia vežimą arklys, ir gana Azr. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė Asv. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius (d.) Rod. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda Grv. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas LKKXIII128(Grv). Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia Kpč. Kad kojas dar tęsì, ir gerai DrskŽ. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas Vj. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją Mrs. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius Šmn. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo Klt. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą Šmn. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai Btrm. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top DP100. ^ Tę̃sia kaip velnias močią par raistą Ds. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) Mrc. Nerysi ir kojų netęsì (negyvensi) Drsk. | intr.: Spausk, ma[no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs LMD(Knv). | refl. Žrm: Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę Klt. Suknelė per purvyną tęsias Vrn. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino Dg. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa Klt. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką Klt. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna Švnč. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme LKT233(Brb). Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto . Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias Klt. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo Krns. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos Klt. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test SD113. ^ Šarka krykščia, žarnos tę̃sias (šaudyklė, šeiva ir siūlai) Slk. 4. tr. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis (vaikas) tę̃sia arklį Slm. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt LzŽ. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo (ps.) Pls. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina Klt. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan Pnd. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt Pls. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus Ukm. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s Pls. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs Klt. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia Klt. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? Eiš. O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie (d.) Ndz.refl. tr. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką Adm.prk. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt Str. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia SPII202. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp DP508. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia DP100. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop DP114. | impers.: Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges Dv. Užmiršinėja jau Petruškas (kaimo vardas), ne tep jau tę̃sia Str. 5. tr. LzŽ, Žl sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų LKT224(Gg). Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių Ob. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt Klt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia Švnč. Tę̃sia pieną pieninėn Dglš. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk Slm. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st Drsk. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta Klt. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsì, tai nebuvo toli Dg. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną Pst. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v]andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė Vžns. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm Kvr. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų Vaižg. Ale senas pats savęs nebepatęsì Užp. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi Kur. ^ Kad tik kelnes tęsì, ir gerai – kad tik vyras DrskŽ. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda LTR(Rod). | refl. tr.: Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų Vdšk. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką Šmn.paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo Sug. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami Klt. 6. intr. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur Kbr. | tr. impers. LzŽ: Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt Dv.prk. smarkiai šalti, spausti (apie šaltį): Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia LzŽ. 7. tr. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie LzŽ. 8. refl. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi Drsk. 9. tr., intr. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù Sl. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina Drsk. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia Drsk. 10. tr., intr. NdŽ, , Rod įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù Lkv. Tęsì dieną, i gerai, ko senam reik?! Krš. Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia Plš. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė Žem. Tę̃sia senykščią [amžių] Pls. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu Vlk. Vėžys – ilgai netę̃s Krš. Vėžininkė ana, nebtę̃s Užv. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas Drsk. Ot taip ir tęsù tą amžių Žeml. | refl.: Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas Pvn. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) Ml. Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip Rdn. 11. tr., intr. deisti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą NdŽ. Provą tę̃sti K. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus Srj. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė Rdn. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau Krš. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Mlt. Iškada, ka tą jaunystą tęsì (nevedi) Krš. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis LKT65(Ms). Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris Ds. Kodėl šįmet tei ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? [p]Srd. Ans tę̃sa atsakyti Lkv. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures M.Valanč. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni Žem. | refl. : Blogi orai, tai darbas tę̃sias Krn. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė Skdt. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi Grv. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės M.Valanč. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų Krž. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias Rod. Netę̃skias su skola Kal. Netę̃skias su liga, gydykias Rdn. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos M.Valanč. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti Lkv. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė[ja]? Krš. Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesìtęsė Kp. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Pj. Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Jdr. Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą Sd. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą M.Valanč. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties I.NdŽ užtrukti, užsilaikyti, atsilikti. 12. tr. toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas NdŽ. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą . Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes… J.Gruš. Tę̃sti savo šunybes iki galo NdŽ. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs S.Nėr. | refl.: Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį J.Avyž. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi LKGII29. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias DP597.intr. NdŽ toliau kalbėti.refl. slinkti (apie laiką): Taip tos dienos i tę̃sas! Vn. Kap ilgai tę̃sės tas laikas! Dg. 13. refl. Rtr, Š, trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų . Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį NdŽ. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas LKT208(Brt). Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės LMD(Sln). Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo End. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau Varn. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis S.Stan. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties Plšk. Du metu tę̃sęsys tie karai Grd. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! Rdn.būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas Pls. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės Grv. Tę visokių burtų tę̃siasi GrvT69. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi GrvT78. Dar kokis kiaušinis tę̃sias Vrn. 14. tr. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiamì ilgiau 1. Prieb[alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti J.Balč. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia KI157. Tę̃siamas giedojimas NdŽ. Tę̃samo balso geras dalgis Ggr. Giesmės negalì peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta Btrm. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų Vlkv. 15. intr. L, NdŽ tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės Btrm. | refl.: Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai P.Cvir. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas Žem. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus Ūd. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno Vgr. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė Grd. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus Upn. | Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias Klt. 16. refl. Rtr, Sug, Ml, Rod šnek. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo Lz. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis Dbč. Tę̃siase nebagas su karve Rdm. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu Slk. Te nor arčiau, ė tai tęsíes tęsíes Švnč. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Vlk. Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas Prng. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos Aln. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Dglš. Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis Mrc. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom Vžns. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią Skdt. 17. refl. šnek. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo DrskŽ. 18. intr. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios DP502. | refl.: Vakar nelij[o], ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias Kpč. 19. refl. tr. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk DrskŽ. 20. intr. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus LzŽ. 21. intr. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė LzŽ. Leliušai (kaimo vardas) mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) Pls. 22. intr. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame DP553. | refl.: Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi DP331. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram DP359. 23. intr. prk. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė Arm.
◊ linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst BzF79.
\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Testi — ist der Nachname folgender Personen: Fabio Testi (* 1941), italienischer Schauspieler Flavio Testi (* 1923), italienischer Komponist und Musikwissenschaftler Diese Seite ist eine Begriffsklärung zur Unterscheidung mehrerer mit …   Deutsch Wikipedia

  • tęsti — statusas T sritis informatika apibrėžtis Komanda pristabdytam procesui pratęsti, pavyzdžiui, paieškai, rašybos tikrinimui, pažingsniam programos vykdymui. Naudojama tada, kai procesas vyksta viena kryptimi (nereikia grįžti atgal). pavyzdys( iai)… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • Testi — Testi, Fulvio, geb. 1593 in Florenz, von adeliger Familie stammend, wurde Hofcavalier in Modena, aber wegen eines ihm angeschuldigten Staatsverbrechens verhaftet u. st. 1646. Als Dichter versuchte er sich vorzugsweise in der Ode; er schr. Poesie… …   Pierer's Universal-Lexikon

  • testi — is., Far. destī 1) Geniş gövdeli, dar boğazlı, emzikli veya emziksiz olabilen, toprak, cam, metal vb. maddelerden yapılan su kabı Kamış duvarlı yığın yığın evler, tüten dumanlar, başlarında testilerle sudan dönen kızlar gördük. R. H. Karay 2) sf …   Çağatay Osmanlı Sözlük

  • Testi — Cette page d’homonymie répertorie les différents sujets et articles partageant un même nom. Moto Gitane Testi, marque de motos franco italienne. Patronyme Testi est un nom de famille d origine italienne notamment porté par : Fabio Testi… …   Wikipédia en Français

  • tėšti — tė̃šti, tẽšia, tė̃šė intr. K.Būg, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; LVIV134 1. DŽ, OGLI290, Lp, Lzd, Smn, Mrs, Btr, Stk, Skdt, Avl tešmeniui didėti, pildytis pieno, tvinkti: Karvė jau tẽšia Kč. Greit apsiteliav[o] karvė – maža tė̃šė Vrnv. Jau ir telyčia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Testi — Tes|ti: Plur. von ↑Testo …   Das große Fremdwörterbuch

  • testi — • koe …   Suomi sanakirja synonyymejä

  • testi — s (L). A witness; a testicle …   Dictionary of word roots and combining forms

  • tėšti — tė̃šti vksm. Kárvė jaũ tẽšia …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.